Komandų koučingas tampa vis aktualesnis, nes vis daugiau kompanijų diegia koučingo kultūrą ar tiesiog stengiasi dirbti ir darbuotojus ugdyti koučingo principais. O organizacijoje būtent komandų koučingas tampa kur kas svarbesniu nei individualus koučingas. Bet klausimas - ar komandų koučingas gali būti toks pat veiksmingas kaip ir individualus? O gal tas tikrasis koučingo ryšys yra tik vienas su vienu? Koučingo ekspertai pateikia specifinius komandų koučingo elementus.

Komandų koučingas – tai nuolatinis ryšys

Abipusis ir nuolat besitęsiantis ryšys yra svarbus tiek individualiame, tiek komandų koučinge. Tai pabrėžia ir ICF etikos kodeksas: „koučingas yra nuolatinis ir profesionalus ryšys.“ Atrodytų, kad individualiame koučinge tai yra savaime aiškus dalykas. Tačiau ir komandų koučinge verta pabrėžti natūralų ir nuolatinį ryšį tiek tarp komandos narių, tiek tarp visos komandos ir koučerio (ar vadovo, naudojančio koučingo įgūdžius), kuris koučingui suteikia daugiau profesionalumo.

Klientas yra komanda

Dirbant su individualiais klientais viskas yra aišku. Jis sėdi priešais arba kitame pokalbio telefonu gale. Viskas yra vieno individo rankose: darbotvarkė, vizija, rezultatai.

O kaip yra, kai reikia dirbti, tarkime, su aštuonių žmonių komanda, kurioje yra skirtingos nuomonės, asmenybės ar rolės? Esminis principas yra tas, kad klientas yra visa komanda. Komanda, tai ne individų suma, tai kažkas didesnio, stipresnio ir ilgalaikiškesnio nei tik nariai, kurie gali ateiti ir išeiti. Todėl koučeris (ar vadovas, naudojantis koučingo įgūdžius) klausosi komandos balso – vizijos, misijos, troškimų ir tikslų.

Darbotvarkę nustato komanda

Pagal ICF etikos kodeksą, darbotvarkę kiekvienos sesijos metu nustato klientas.

Dirbant su komanda tai yra sudėtingiau, bet pagrindiniai principai išlieka tie patys. Esminis skirtumas dirbant su organizacijų komandomis yra tas, kad dienotvarkė paremta verslo veikla. Komandos stengiasi pasiekti konkrečius rezultatus ir įgyti daugiau konkretumo juos siekiant. Todėl yra skiriamas dėmesys komandų vystymuisi, kad būtų priimami geresni sprendimai ir lavinamas kūrybiškumas.

Pokyčių reikalingumas ir noras jaustis saugiam

Dauguma individualių klientų kreipiasi į koučerį, kai jie nori pokyčių savo gyvenime. Jie ateina su ryžtingumu, energija ir pažadais. Individualūs klientai nori išlikti kuo labiau motyvuoti susidūrus su pokyčiais.

Dirbant su komanda, tokio paties ryžto ir energijos tikėtis negalima. Komandos nariai žymiai labiau supranta savo individualią aplinką, nei komandos. Pirmiausia jie į viską žvelgia per savo individualią prizmę. O pokyčiai, kurių jie nori arba ne, gali būti net labai gąsdinantys ir neraminantys. Tačiau koučeriui ar vadovui yra svarbu pasitikėti savimi ir suprasti, kad dirbant su komanda, yra labai stiprus saugumo poreikis.

Praktinis taikymas

Taigi ką gi reiškia darbas su komanda pagal praktinę terminologiją? Gera naujiena yra ta, kad tai ką taikome dirbant su individualiais klientais, viską galima taikyti ir darbui su komanda. Komandų koučinge yra veiksmai, žingsniai ir atsakomybė. Jei komanda į visa tai žiūri nerimtai, tai nėra koučingas, greičiau įdomus pokalbis, kuriame naudojami koučingo įgūdžiai.

Esminiai dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį komandų koučingo praktikoje:
* Komandos tikslas ir misija. Individualūs klientai turi tikslus ir priežastis keistis. Komandoms to reikia taip pat, kad būtų pasiekti rezultatai. Tačiau yra labai svarbu, kad pirmenybė būtų teikiama ne individualiai mąstysenai, o komandos tikslams ir misijai.
* Saugumo kūrimas. Kai koučeris dirba su individualiu klientu jis su juo sudaro susitarimą. Dirbant su komanda, susitarimas yra ypač svarbus. Kokiomis pagrindinėmis taisyklėmis bus vadovaujamasi, kai iškils nesutarimas? Kokiomis taisyklėmis bus vadovaujamasi duodant ir gaunant grįžtamąjį ryšį? Svarbu sukurti sąlygas, kad nariai jaustųsi saugūs, atvirai bendrautų ir gautų paramą.
* Rezultatai. Komandų koučinge koučeriui labiau nei bet kada yra reikalingos pagrindinės kompetencijos – aktyvus klausymasis, tiesioginis bendravimas, pilnavertis dėmesys, sąmoningumo praplėtimas ir kitos. Koučeris turėtų būti jautresnis ir atviresnis su komandos emocinėmis ir savitarpio santykių ypatybėmis. Padedant komandai nustatyti tikslus, planus, rezultatus ir kelią link jų, komandų koučinge ypač svarbu sukurti ir užtikrinti, kad tiek visa komanda bendrai, tiek kiekvienas jos narys individualiai jaustųsi už visa tai atsakingi.

Kiekvienas individualus komandos narys nori būti sėkmingas savo komandoje, ir jie nori būti sėkmingose komandose. O komandų koučingas, tai kelias, įnešantis aiškumo į organizacijų gyvenimą.

K O U Č I N G O   V A K A R A I !

Vilniuje

Kaune

Klaipėdoje

Šiauliuose

Panevėžyje

Marijampolėje

Mažeikiuose

Tai 5 vakarinių praktinių užsiėmimų programa, skirta TAVO asmeniniam augimui ir tobulėjimui!

Informaciją apie “Koučingo vakarus” galite rasto štai ČIA arba rašykite el.paštu egle@koucingocentras.lt.

]]> http://www.koucingasvisiems.lt/rekomenduojame-koucingo-vakarai/feed/ http://www.koucingasvisiems.lt/is-kur-atsirado-saviugda/ http://www.koucingasvisiems.lt/is-kur-atsirado-saviugda/#comments Fri, 05 Feb 2010 11:36:16 +0000 admin http://www.koucingasvisiems.lt/?p=406

Straipsnio autorius: EGLĖ SAVICKIENĖ, sertifikuota koučingo specialistė (ICF)

Vakar beskaitydama vieną knygą apie koučingą (Julie Starr “The Coaching Manual”) radau man labai patikusį gabaliuką apie tai iš kur atsirado koučingas. Taigi šia trumpute ištrauka dalinuosi ir su jumis.

„Koučingas, kaip ir dauguma kitų saviugdos formų, pradėjo savo gyvavimą sporto pasaulyje. Jau daugiau nei tūkstantį metų visi pripažįsta, kad sporto trenerio, dirbančio su geriausiais atletais, darbas yra neabejotinai svarbus. Gali pasirodyti prieštaringa, kad žmogus, kuris padeda jums tobulėti, negali padaryti to, ką galite jūs, ir padaryti taip gerai, kaip jūs. Roger Federerio treneris negali žaisti teniso kaip Federeris, ir vis dėlto jis vaidina esminį vaidmenį tobulindamas Federerio žaidimą. Tad kodėl Federeriui padeda prastesnis žaidėjas?

Priežastis gana paprasta: įrodyta, kad treniravimas padeda. Pagerina rezultatus, kurių žmogus siekia. Teniso treneriui labiau reikia trenerio gebėjimų nei būti geru teniso žaidėju. Stebėdamas, kaip sportininkas reaguoja, treneris gali atskirti pasaulinio lygio žaidėją nuo tiesiog mėgėjo.

Keista, tačiau žmogus, apdovanotas visais gebėjimais, reikalingais rezultatams pasiekti, ne visada gali padėti to pasiekti kitam. Pavyzdžiui, pasaulinio lygio tenisininkui kiltų rimtų sunkumų, jei jam reikėtų ištreniruoti ką nors kitą iki tokio paties lygio. Taip yra todėl, kad treneris turi turėti kitokių žinių ir gebėjimų nei žaidėjas. Jei tenisininkas nori tapti puikiu treneriu, jis privalo visą savo dėmesį skirti trenerio elgsenai ir gebėjimams lavinti. Nepakanka to, kad mokate žaisti – turite sugebėti treniruoti.

Tas pats principas taikytinas ir gyvenime bei versle. Koučingo specialistas dirba asmeniškai su žmonėmis, kad padėtų gerinti jų darbą, nepaisant to, ar jis pats gali atlikti tą darbą, ar ne. Koučingo specialistas nepadeda atlikti paties darbo, jis padeda kitam pamatyti kaip tą darbą galima atlikti geriausiai, t.y. padeda pamatyti tobulėjimo galimybes ir geriausius praktinius kelius judėti į priekį.“

Taigi, geram koučingo specialistui neužtenka tieisog žinoti koučingo technikas ar metodus ir pagal jas uždavinėti klausimus. Geras koučingo specialistas jaučia kada kokį klausimą verta užduoti, o kada verta patylėti ir leisti klientui tiesiog kalbėti.

Na o kai mano skaitomoje knygoje apie koučingą ir vėl rasiu ką nors įdomaus ir naudingo, būtinai su jumis pasidalinsiu :).

Prisimenant prieš kelias dienas jums parodytą video apie tai kaip viskas greitai keičiasi, šiandien apie pokyčius organizacijoje.

Kokia verslo organizacija bebūtų, maža ar didelė, ji priklauso nuo visos globalios aplinkos. Todėl ją pasiekia žinutės iš išorės, kurios praneša apie pokyčių reikalingumą. Organizacijų lyderiai turi patys patikėti pokyčių būtinumu ir sugebėti įkvėpti kitus jais sekti. Vadovai turi paruošti darbuotojus pasitikti pokyčius ir į juos tinkamai reaguoti. Vadovas, kuris turi patirties ir koučingo įgūdžių, gali nesunkiai padėti darbuotojams tai padaryti.

Taigi vadovas, vadybininkas ar bet kuris kitas lyderis, kuris bando inicijuoti pokyčius, pirmiausia susiduria su panika, pasipriešinimu ir kartais net agresija.

Pasikeitimas kaip grėsmė

Pasikeitimai sukelia nežinomybę. Pasitelkiant koučingo išmintį ir įžvalgas, didesnis pasitikėjimas bei informuotumas automatiškai eliminuoja nerimą (tipiškai pasireiškiantį per pasipriešinimą). Tačiau iš kitos pusės žvelgiant į šią situaciją, kuo daugiau informacijos pateikiame, tuo daugiau pasipriešinimo sulaukiame.

Vadovas, kuris turi koučingo įgūdžių, šiose situacijose padės savo darbuotojams suprasti, kad į pokyčius žmonės pirmiausia reaguoja ne intelektualiai, o emocionaliai. Sąmoningai arba ne, nenoras priimti pokyčius sukelia nesaugumo jausmą. Mes nieko nelaukdami keliame sau klausimą, „Kaip šie pokyčiai paveiks mano pasaulį?“ Tikslaus atsakymo mes nežinome, tik jaučiame, kad kai kurie dalykai jau nebus tokie patys. Priežasčių dėl ko darbuotojai priešinasi pokyčiams gali būti daug – galbūt jie nepasitiki tais, kurie skatina šiuos pasikeitimus, o gal pokyčius jie priima kaip grėsmę jų darbui bei stabilumui. Pasipriešinimo priežastys kiekvienu atveju yra skirtingos, tačiau pastangos paaiškinti situaciją pateikiant daugiau informacijos pamažu slopina nerimą, kurį sukelia pasikeitimai.

Tinkama kalba

Dauguma vadovų į pasipriešinimą pokyčiams atsako tipiškai: „Tai labai gera idėja“. Vadovai bando pademonstruoti geriausius dalykus ir taip darbuotojus įtikinti jog pokyčius daryti būtina. Tačiau tai tas pats kaip kad turistai bando susikalbėti užsienio kalba. Ką turistai daro, kai vietiniai gyventojai jų nesupranta? Jie bando kalbėti garsiau, manydami, kad buvo neišgirsti. Tačiau garsesnis kalbėjimas neturi nieko bendro su supratimu. Tam, kad turistas būtų suprastas, jis turi kalbėti tos vietos gyventojų kalba.

Taigi koučinge lyderiavimas yra ne apie kalbėjimą garsiau, o apie tai, kad reikia surasti tinkamą kalbą, kuri leistų perteikti pokyčių realybę ir padėtų pereiti į aukštesnį komunikavimo ir supratimo lygį. Vadovo iššūkis yra padėti darbuotojams apie pokyčius galvoti ne kaip apie barjerą. Jeigu pasipriešinimas yra kaip išraiškos forma, vadovai turi būti pasiruošę išsiaiškinti, ką tuo norima pasakyti.

Nauja perspektyva

Pasipriešinimas pokyčiams iš tiesų yra ne pokyčių vengimas, bet savaiminė pokyčių proceso dalis. Vadovui tiesiog reikia atrasti efektyvesnį elgesį pasipriešinimo atmosferoje. Koučingo stiliuje dirbantis vadovas geba įsijausti ir supratimas savo darbuotojus ir į viską pažvelgti iš jų pusės. Įsijautimas lyderiavime prasideda ne nuo taisymo, o nuo susijungimo ir susiderinimo su kitais, remiantis nuoširdumu. Įsijautimas ir supratimas yra visiškai priklausomi nuo sugebėjimo klausytis. Tai yra galimybė net tik apjungti kas yra pasakyta, bet ir emocinės dalies girdėjimas, kuri turi didžiausią įtaką.

Taigi mokėjimas įsijausti į kito situaciją ir suprasti nėra tik magija, tai gali išmokti bet kuris lyderis, kuris stengiasi ir yra atkaklus.

Taigi pasipriešinimas yra natūrali pokyčių proceso dalis, o įsijautimas ir kitų supratimas, atsakant į kylantį pasipriešinimą, yra uždavinys reikalaujantis visų pastangų. Koučingo įgūdžiai gali padėti vadovui aiškiau pamatyti perspektyvas ir atrasti alternatyvas sprendžiant pasipriešinimo problemas, kurios kyla dėl inicijuojamų pokyčių.

Žinoma, galvoti apie ateitį reikia. Bet apie ją galvojant ir kažko siekiant, labai svarbu išlikti lanksčiam, gebėti reaguoti į pokyčius ir kartu su jais keistis, o, svarbiausia, gebėti patiems tuos pokyčius kurti.

Taigi šiandien trumpas video apie besikeičiantį pasaulį
http://www.youtube.com/watch?v=cL9Wu2kWwSY

Daugelis iš mūsų ieško atsakymų į klausimą: „Kaip aš žinau, kad mano sprendimai yra teisingi?“. Žinoma, kai kuriais atvejais yra akivaizdu, kas gerai ir kas blogai. Pavyzdžiui, jeigu matote vaiką bėgantį per gatvę, jūs pasivysite ir patrauksite vaiką, kad apsaugotumėte jį nuo galimo autoįvykio. Sprendimus kaip šis yra lengva priimti. Kur kas sudėtingiau viskas vyksta kai reikia priimti svarbius ir daug ką nulemiančius sprendimus. Tokius, kurie pasirodo netikėtai ir mes atsiduriame kryžkelėje. Tokius, kurie sukelia tai ko mes bijome labiausiai – pasikeitimus mūsų gyvenime.

Susiduriant su gyvenimo pokyčiais net faktai ne visada padeda surasti tinkamą sprendimą. Kartais mes turime visus faktus esančius visai prieš mus, tačiau vis tiek nesijaučiame užtikrinti, kad priimtume sprendimą, kurį tie faktai nurodo. Ir net aplinkos suvokimas yra labai asmeninis dalykas. Ką vienas žmogus suvokia kaip galimybę, kitas gali visiškai tai paneigti. Dar daugiau sumaišties įneša tai, kad šiandien mes tai galime matyti, kaip galimybę, o rytoj - kaip klaidą.

Visas sudėtingumas priimant esminius sprendimus yra tame, kad tik laikas gali parodyti ar sprendimas buvo geras, ar ne visai vykęs. Ypač, jei Jūsų sprendimai yra susiję su žmonėmis, visada bus rizika, nes žmonės ir jų nuomonė nuolat keičiasi.

Ir žinote ką? Priimant teisingą sprendimą išsilavinimo lygis neturi nieko bendro.
„Kai kurie žmonės, kad ir kokia jų patirtis ar koks stiprus jų intelektas, negali priimti gerų sprendimų“ (James Callaghan).
„Daugelis mūsų vadovų priima labai skambius ir stulbinančius sprendimus. Tačiau problema yra tame, kad didžioji dalis jų yra neteisingi“ (Donald Bullock).

Yra tiek daug teorijų, mokančių ir patariančių kaip priimti sprendimus, kurias galima būtų minėti ir jas taikyti, tačiau bandydami tai daryti greičiausiai tik susipainiosime dar labiau. Net liaudies išmintis turi daugybę viens kitam prieštaraujančių posakių.
„Niekada neišmesk senų batų, kol neįsitikinai, kad su naujais bus patogu vaikščioti“.
O štai kitas, visiškai priešingas „Pernelyg ilgas laikymasis senų įpročių gali Jus paversti akmeniu“.

Taigi kaip priimti svarbius sprendimus? Kaip priimti juos lengvai?

Kai artimiausiu metu reikės priimti kokį sprendimą, pabandykite tą sprendimą pajausti. Įvardinkite sau tai kaip Jūs jaučiatės tuo momentu. Ką Jums sako vidinis balsas tuo momentu?
Norint, kad Jūsų vidinis balsas padėtų orientuotis priimant sprendimus, pasinerkite į situaciją, įsijauskite į ją. Padarykite tai Jums priimtinu būdu, o jis kiekvienam gali būti savas. Vienam tai gali būti malda, kažkam tai gali būti meditacija arba tiesiog paprastas atsipalaidavimas ar pasivaikščiojimas. Visai nesvarbu kas tai. Svarbu, kad tai Jums tarnauja ir padeda surasti vidinės išminties.

O tada pabūkite sau koučeriais ir savęs paklauskite:
Kuo šis sprendimas man yra svarbus?
Kaip šis sprendimas susijęs su pagrindiniais mano gyvenimo tikslais?
Kaip šis sprendimas įtakos pagrindinius mano gyvenimo tikslus?
Kaip šis sprendimas įtakos pagrindines mano gyvenimo sritis?
Kaip pasikeisiu aš priėmus šį sprendimą?
Kaip pasikeis mano aplinka?
Ką apie šį mano sprendimą pasakys man artimi žmonės?

Ir visada prisiminkite – nėra neteisingų sprendimų. Net jei ateityje pasirodytų, kad priimtu sprendimu nesate patenkinti, tai dar nereiškia, kad tai nedavė jokios naudos. Gal tai tiesiog proga išmokti naują pamoką.

Juk gyvenimas tai menas…

Iš ties smagu pranokti save ir patikėti, kad gali labai daug… Ir noriu tuo džiaugsmu pasidalinti su kitais. Kad ir kiti patikėtų, kad viskas įmanoma, jei patiki pačiu savimi.

Taigi noriu pasidžiaugti asmeniniu šių metų PROJEKTU – parašyta knyga „91 BŪDAS TAUPYTI ARBA DIETA JŪSŲ PINIGINEI“.

Kodėl knyga ir kodėl apie taupymą?

Šiais metais tapau sertifikuota koučingo specialiste. Vesdama asmenines koučingo sesijas moterims pastebėjau, kad pinigai yra viena iš pagrindinių kliūčių, kurie priverčia moteris atsisakyti savo norų ir svajonių įgyvendinimo.
Penkerius metus pati domėjausi kaip efektyviai valdyti savo pinigus, todėl gimė mintis efektyvaus taupymo patirtimi pasidalinti su kitomis moterimis. Kad pinigai nebūtų ta kliūtis, trukdanti įgyvendinti svajones.

Ši knyga tai įrodymas, kad ir nesant finansų specialiste galima išmokti valdyti savo pinigus.

Štai kelios citatos iš knygos „91 BŪDAS TAUPYTI ARBA DIETA JŪSŲ PINIGINEI“:

• Greičiausiai sutiksite, kad esminė daugelio mūsų bėda yra ne tik tai, kad atrodo, jog uždirbame per mažai, bet ir ta, kad išlaidos nesuplanuotos.
• Mokėjimas elgtis su pinigais - tai sugebėjimas ne tik uždirbti, bet ir valdyti išlaidas.
• Pasak psichologų, kuo labiau žmogus save prievartauja uždirbinėdamas pinigus, tuo jam smagiau, maloniau išlaidauti ir tuo greičiau pinigai iškeliauja iš kišenės. Paprastai sakant, pinigus išleidžiame tam, kad pailsėtume nuo to, kaip sunkiai tuos pinigus uždirbome.
• Kaip nėra universalios, visoms moterims idealiai tinkančios dietos, taip nėra ir universalių, visoms tinkančių taupymo principų.
• Ar kada susimąstėte kiek pinigų esate uždirbusį per visą gyvenimą - nuo tada kai pradėjote dirbti iki šios dienos? Leiskite man spėti, kad greičiausisiai per Jūsų rankas praėjo nuo keliolikos iki keletą šimtų tūkstančių. O dabar pagalvokite, kiek iš tų uždirbtų pinigų liko Jūsų sąskaitoje?

Tikiuosi, kad ši knyga pakeis moterų požiūrį į taupymą ir pinigus bei leis atrasti efektyvius taupymo principus. Juk turėti pinigų – tai visų pirma gyventi laisviau, jaustis saugiau ir būti ne taip priklausomai. Juk kai moteris jaučiasi saugesnė, ji tampa ramesnė ir laimingesnė; kai laimingesnė moteris, laimingesnė šeima. Noriu visoms, perskaičiusioms šią knygą, palinkėti tapti ir visada išlikti savarankiškomis, finansiškai stipriomis ir atrasti naujas galimybes.

Beje, viename kočingo mokymų modulyje į AUKSINIŲ MINČIŲ banką užsirašiau mintį „Tam, kad gyventi nerealiai, turi daryti nerealius dalykus”. Man ši knyga yra tiesiog koučingo principų patvirtinimas – kad kiekvienas iš mūsų turi daug didesnį potencialą nei iki šiol panaudojame.

Ir esu labai dėkinga „Baltic Coaching Centre“ koučingo specialistams Olegui Kovrikovui ir Eglei Savickienei už paramą, palaikymą ir skatinimą eiti į priekį :).

Na, o didžiausias šios knygos ir kartu mano darbo įvertinimas bus, jei perskaitę ar pavartę šią knygą, įgyvendinsite bent vieną, bet pačią didžiausią savo finansinę svajonę.

P.S. Laikydamiesi taupymo principų, šią knygą pagaminome kišeninio formato ir minkštais viršeliais. Būtent tokio formato knygai pagaminti reikia mažiau popieriaus, todėl ji taupo ne tik Jūsų pinigus, bet ir planetos medžius :).

Visi mes kartais pykstame. Pykstame an savęs, pykstame ant kitų. Vis tik ant savęs pykstame gerokai rečiau. Dažniausiai mūsų pykčio objektai yra kiti mus supantys ir mūsų kelyje pasitaikantys žmonės.

Man patinka tas požiūris, kuris sako, kad jei mumyse kažkas yra, vadinasi tai mums kažkokia forma yra reikalinga ir naudinga. Vadinasi visos emocijos, teigiamos ir neigiamos mums yra reikalingos. Vadinasi kažkokia forma jos turi būti išgyventos ir išreikštos. Bet…

Va čia ties šiuo „bet“ ir prasideda visas smagumas :). O jei rimtai, čia ir yra svarbiausioji dalis.

Na štai, bendraujame su kokiu nors asmeniu. Kartais jūsų nuomonės ar interesai su to žmogaus sutampa, kartais – ne. O vieną dieną imate ir susipykstate. Kiekvienas turite savo nuomonę, savo poziciją, kiekvienas jaučiatės savaip teisus ir nei vienas nenorite nusileisti. Taigi rezultatas – galbūt jūsų vieno, o gal ir abipusis pyktis. Ir tą pyktį, be abejonės, vienas kitam išsakote ar parodote.

Turbūt sutiksite, kad jausmas nėra iš maloniųjų. Nemalonu nei kai ant jūsų pyksta, nemalonu pykti ir pačiam. Lyg ir savo nepasitenkinimą vienas kitam išsakėte, jausmus išliejote, emocijas parodėte. Bet nuo to kažkaip ne geriau. Na dar kartais būna gerai tuo momentu, kai tą savo nepasitenkinimą sakote ir rodote, išsakius viską atsikvepiate ir sau pasakote „Nu va kaip gerai, išsakiau viską ką galvoju, net lengviau pasidarė“. Tik po kurio laiko suprantate, kad nuo to visko išsakymo ir emocijų išliejimo nė kiek ne lengviau…

Bet tai kaip tuomet suprasti, kad visos emocijos, neigiamos taip pat, vadinasi ir tas pyktis, mums yra reikalingi?

O tos neigiamos emocijos reikalingos mums tam, kad jomis ir kilusiu pykčiu norima kažką mums pasakyti. Kai mes pykstame, tas pyktis tėra tik išorinė paslėptų emocijų išraiška. Per šį pyktį mes bandome išreikšti save, siekiame būti pastebėti ar surasti paramą.

Kilusio pykčio užgniaužti nereikia, bet tam, kad jis nevaldomai neišsilietų, verta į save ir į savo pyktį pasižiūrėti iš šalies ir pabandyti suprasti kur ir kodėl mes esame pažeidžiami, koks skausmas, kuris virsta į išorinį pyktį ir nevaldomas emocijas, mus kankina.

Pabūkite sau koučeriais, pasižiūrėkite į save iš šalies ir užduokite sau klausimus:

Kokią esminę žinią aš bandau išreikšti savo pykčiu?
Ką iš tiesų tuo pykčiu noriu pasakyti savo pasąmonės lygyje?
Ko aš siekiu: komforto, pagalbos, paramos?
Kokios pagalbos ar sprendimo šiuo metu norėčiau?
Kaip norėčiau būti nuramintas, kad jausčiausi suprastas ir palaikomas?

Pabandžius supranti save, bus lengviau suprasti ir kitus :).